Įmonės

Valstybinis žemės tvarkymas, arba valstybinė žemėtvarka, yra sistema valstybės priemonių, skirtų įgyvendinti įstatymų reikalavimus ir valstybės institucijų sprendimus racionaliai tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės fondą, tinkamai naudoti ūkinėje veikloje ir saugoti žemę bei su ja susijusius gamtos bei urbanistikos ir infrastruktūros objektus, užtikrinti žemės savininkų, naudotojų ir valstybės teisių apsaugą.
Bendroji valstybinė žemėtvarka yra sudėtinga žemės santykių rūšis, dėl to ir šiuos santykius reguliuoja sistema susijusių įstatymų: Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Apskrities valdymo įstatymas, Vietos savivaldos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai. Šiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose galima išskirti materialiosios ir procesinės teisės normas, kurios nustato ir reguliuoja: žemėtvarkos rūšis ir objektus, žemėtvarkos subjektus ir jų veiksmus, žemėtvarkos vykdymo procesą.

Žemėtvarkos rūšys

1. regioninė žemėtvarka: Regioninės žemėtvarkos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, nesusijusi su administracinio – teritorinio padalijimo ribomis.
Tai – Lietuvos Respublikos žemės fondo tam tikrų žemės kategorijų (rūšių) ribų nustatymas ir tvarkymas. Regioninė žemėtvarka vykdoma derinant šakinį ir teritorinį principus. Šakiniu principu specializuota žemėtvarka vykdoma atskirose šalies teritorijos dalyse, taip pat savininkų ir naudotojų žemėse, kai reikia suskirstyti žemę į atskiras žemėnaudas, nustatyti jų ribas ir naudoti jas pagal tikslinę paskirtį. Tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į tam tikrų teritorijų žemių sąlygas ir ypatumus, teritorijų planavimo dokumentus.
2. apskrities žemėtvarka: Apskrities žemėtvarkos objektas yra jos teritorijoje esanti žemė. Apskrities teritorijoje ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities viršininko administracija tvarko apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, kuri perduota savivaldybėms. Tuo tikslu apskrities lygmeniu turi būti rengiami, tvirtinami ir įgyvendinami žemėtvarkos projektai, schemos, kiti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose numatomi žemėnaudų ir žemės valdų ribų bei tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, servitutai bei kitokie veiklos ribojimai. Bendrąjį apskrities teritorijos planą, žemėtvarkos projektus ir schemas tvirtina apskrities viršininkas. Gali būti rengiamas kelių apskričių bendrasis planas, kurį apskričių viršininkų tarpusavio susitarimu rengia vienas viršininkas ir tvirtina Vyriausybė. Apskrities arba kelių apskričių teritorijų bendrieji planai turi būti suderinti su aukštesnio ir žemesnio lygmens teritorijų bei gretimų teritorijų planais. Jeigu nepatvirtintas bendrasis Lietuvos Respublikos teritorijos planas, apskrities plano sprendimai turi būti derinami su nacionalinio lygmens galiojančiais specialiojo planavimo dokumentais, be to, jiems turi pritarti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Plotas – kadastrinės vietovės teritorija. Projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis.
Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka vykdoma, kai:
1) Perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai.
Žemėtvarka šioje srityje vykdoma vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta tvarka. Tačiau ši tvarka netaikoma parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, kurie priskirti privatizuojamiems pagal specialų privatizavimo įstatymą, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams, taip pat valstybės ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.
Įgyvendinant žemėtvarką sudaromi detalieji konkrečios teritorijos arba jos dalies planai, specialieji parduodamų, išnuomojamų, grąžinamų nuosavybėn arba perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ribų planai. Šių žemėtvarkos dokumentų rengimą, derinimą ir tvirtinimą reglamentuoja Aplinkos ministro 1999-05-31 įsakymu Nr. 164 patvirtintos Žemės sklypo ribų specialiųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo taisyklės.
2) piliečiams atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą
3) parduodami ir išnuomojami nauji valstybinės žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ir pan
4) parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kurie naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai); taip pat sodininkų bendrijų narių sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Ši paslauga reglamentuoja žemės sklypų ribų formavimą projektuojant naujus žemės sklypus, keičiant gretimų žemės sklypų ribas (atliekant amalgamaciją), padalijant žemės sklypą į du ar daugiau sklypų, atidalijant vieną ar daugiau žemės sklypo dalių iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, sujungiant du ar daugiau žemės sklypų į vieną žemės sklypą.
Projektai rengiami atliekant naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Formuojant žemės sklypus nustatomos ir paženklinamos žemės sklypų ribos, nustatomos žemės naudojimo sąlygos, ūkinės veiklos apribojimai ir servitutai, kartografuojamos žemės naudmenos, nustatoma žemės sklypų vertė.
Šiai paslaugai atlikti reikia pateikti turimo žemės sklypo plano kopiją, pažymėjimą apie žemės sklypo teisinį įregistravimą, apskrities viršininko leidimą ir rajono savivaldybės išduotas projekto rengimo sąlygas