Praėjusią savaitę įsismarkavusi diskusija apie nekilnojamojo turto kainų tendencijas taip i rpakibo ore lyg muilo burbulas - kad netrukus susprogtų. Sprogsta arba bent subliūkšta kiekvienas burbulas, ypač kai jį pučiant persistengta ar kai neįvertintas aplinkos poveikis.
Dėlto, kad, UAB "Imobiliar" paskelbtais duomenimis, kai kurie būstai šiemet pigo net iki 30%, kilo nemažai prieštaravimų, tačiau kad būtų bent kiek brangę, nedrįso teigti niekas - tik vienas kitas išreiškė viltį, jog "kadanors brangs".
Nepaneigiamas faktas yra tai, kad statybininkai jau neplanuoja gyvenamosios statybos, anksčiau suplanuotą perorientuoja į biurų statybą. Tai nesyk skelbė patys statybininkai. Vadinasi, žmonės neperka, o neperka ne todėl, kad nereikia, o todėl, kad jau per brangu, o per brangu todėl, kad dėl infliacijosvis daugiau lėšų tenka atidėti kasdieniam vartojimui; anksčiau su bankaisvsuderėtos paskolos su kintamosiomis palūkanomis jau pabrango keliais šimtaisvlitų, o atlyginimai su tokiais pokyčiais jau nespėja. Netgi valstybės teikiama mokestinė lengvata imantiesiems paskolas būstui įsigyti jau neskatina skolintis, nes ir ta metinė kompensacija padengia palūkanų padidėjimą vos už tris mėnesius.
Buvęs entuziazmas galvojant apie patogų gyvenimą naujame bute ne vienam skolininkui pamažu virsta sunkiai pakeliama našta, kurios atsikratyti jei ir pavyks, tai tik pensijos priešaušryje.
Sakysit, nieko naujo čia nepasakyta, nes būriai jau taip komentuoja padėtį ir nė kiek nedvejoja savo teisumu. Ko gero, šiuo atveju teisuolė yra minia - Lietuvos nekilnojamojo turto kainų šuoliavimo istorija kaip du vandens lašai panaši į tą, kuri matyta ir tebematoma Amerikoje, šiandien prabilusioje apie recesiją: iš pradžių bankai (Lietuvoje - ir Vyriausybė) skatino skolintis būstui palankiausiomis sąlygomis - kone bet kuriam paprašiusiajam, paskui ėmė ryškėti kai kurių skolininkų nemokumas, ši dalis tebeauga; staiga sumažėjus paklausai, būstai ėmė sparčiai pigti, nekilnojamojo turto kainos neretai jau nesiekia ir paskolos likučio, šis užstatas tampa nelikvidus. Stoja statybos, iš darbo atleidžiamos armijos statybininkų. Nekilnojamojo turto krizė ilgainiui tampa finansų krize, žlugdo silpnesnius bankus ir žemyn tempia visą ekonomiką.
Tiesa, Lietuvoje šiandien to pasakyti negalime - ne todėl, kad procesas dar nevyktų, o dėl to, kad niekas nežino tikrosios padėties. Visuomenei pranešama tai, ką ji norėtų išgirsti arba ką norėtų girdėti nekilnojamojo turto vystytojai ir bankai. Pažadai, kad naujos statybos butai dar brangs, irgi iš piršto laužti - namas, šiandien laikomas nauju, po kelerių metų jau nebus naujas, juolab jei pastatytas skubant ir atmestinai. Registrų centro retkarčiais skelbiamais duomenimis irgi negalima aklai pasitikėti, nes bemaž visi nekilnojamojo turto (ypač perparduodamo) sandoriai yra pažymėti aiškia šešėlinės ekonomikos žyme - siekiant notarui mokėti kuo mažesnį mokestį (jis nustatomas pagal parduodamo turto kainą) už sandorio patvirtinimą "popierinė kaina" sumažinama iki bent šiek tiek padorios ribos. Nustatyti būstų rinkos kainą šiandien vien patirties maža - reikia ir informacijos. O ji, deja, pakeičiama lūkesčiais.

Šaltinis: Verslo žinios